Kryžiaus žygių riteris Benamas grįžta į maro nuniokotą gimtinę. Mirštantis vyskupas paveda jam užduotį – pristatyti ritualiniam teismui jauną merginą, kuri, kaip manoma, yra ragana sukėlusi marą. Kryžininkas sutinka, tačiau su sąlyga, kad gražuolė susilauks sąžiningo teismo prieš sudeginant ją ant laužo. Benamas jaučia simpatiją merginai, tačiau jo širdį drasko abejonės, kad tai gali būti raganos pinklės.

Riteris ir jo bendražygiai išsiruošia į kelionę net nenumanydami, kad tamsiosios jėgos stos jiems skersai kelio.

Atvykus į vienuolyną, kur raganai turėjo būti įvykdyta ritualinė egzekucija, riteris ir jo bendražygiai randa mistiškai pražuvusius vienuolius. Pragaro vartai atsivėrė. Riteris, negailestingai žudęs kitatikius kryžiaus žygiuose, dabar turės stoti akis į akį su ištikimiausiu velnio tarnu – ragana. Ne kiekvieną sielą galima išgelbėti.

Gyveno sau vaikinas. Dirbo atrakcionų parke - prižiūrėjo pilis. Vieną gražią dieną tvenkinyje pamatė kažką labai keisto, nusprendė pažiūrėti iš arčiau ir... atsidūrė viduramžiuose.

Tačiau vaikinas mano, kad netyčia atklydo pas konkurentus. Jis nesupranta atsidūręs kitame amžiuje, praeityje, kol nepamato, kaip vienam vyrukui nukerta galvą. Negana to, greitai paaiškėja, kad medalionas, kurį jis rado, - nepaprastas.

Žmogus, nešiojantis šį papuošalą, turi užmušti karalių ir sugrąžinti sostą kadaise nuverstai karalienei. Atrodo, kad vaikinas rimtai įklimpo. Jis nė neįsivaizduoja, kaip sugrįžti atgal, į savo laikmetį...

Britnė gyvena nerūperstingą paauglės gyvenimą, šildosi populiarumo spinduliuose, bet visas jėgas atiduoda pačiam svarbiausiam reikalui – vadovauja sporto komandos palaikymo grupei.

Merginai puikiai sekasi tol, kol iš prestižinės mokyklos tenka persikelti į nepažįstamą mokyklą rytiniame Los Andželo rajone, kur siunčiamas dirbti jos tėvas. Į naujokę daug kas žiūri nepatikliai, o labiausiai jos nemėgsta vietos sirgalių šokėjų komandos kapitonė Kamilė.

Baltimorėje vienas su kitu nesusiję žmones turi reikalų su…meile. Jiems tenka ne tik džiaugtis nuostabiu jausmu, bet ir patirti visus iššūkius, susijusius su kitos lyties elgesiu ar neteisingu to elgesio supratimu...

Bela vos atsigavo po vampyrų užpuolimo. Tačiau tokia siaubinga patirtis neprivertė jos atsiriboti nuo Edvardo. Priešingai – ji ir vampyrų klanui priklausantis Edvardas tapo dar artimesni. Belą į glėbį priėmė ir visa Edvardo šeima. Jie net pasišovė suruošti Belai aštuonioliktojo gimtadienio vakarėlį. Tačiau šventė netikėtai pakrypsta nenumatyta ir liūdna linkme: mergina įsipjauna pirštą ir Edvardo šeima praranda savitvardą. Instinktyvus kraujo troškimas paima viršų ir įveikia elgesio normas, kuriomis Kalenai save varžė.

Bela išvengia liūdnos baigties, tačiau visiems tampa aišku, kad jos ir Edvardo draugystė yra pavojinga tiek žmonėms, tiek vampyrams. Kalenai nusprendžia išsikraustyti iš Forkso.

Vienintelė Belos paguoda ir ramstis – vaikystės draugas Džeikobas. Jis padeda įgyvendinti beprotišką Belos sumanymą, kurio pagalba ji tikisi susigrąžinti Edvardą. Mergina pastebėjo, kad kas kartą jai atsidūrus pavojuje ją aplanko Edvardas. Pasiaukojantis Džeikobo rūpestis pamažu sušildo Belos širdį. Tačiau keista merginos lemtis ir vėl atveda ją ten, kur po įprasta išore slypi nepaprasti, antgamtiški dalykai...